vožtelti

vóžtelti, -ia, -ėjo 1. žr. vožtelėti 3: Jei reiks – vožtelk į pasmakrę, ir dar taip, kad kaukštelėtų dantimis B.Radz. Traukis šalin, o tai kai vožtelsiu!.. rš. Vožtelsiu aš tau draugiškai į barzdą rš. 2. žr. vožtelėti 4: Ramentas išslysta iš po pažasties, ir vėl kniūbsčias vožteliu ant tako rš.